Lapkritį daržas atrodo tuščias, bet darbo jame dar netrūksta. Krūvos nukritusių lapų, nupjauti bulvių ir pupelių stiebai, išrauti agurkų augalai, žolės likučiai – visa tai daugelis sodininkų sudegina arba išveža. O iš tiesų tai nemokama ir labai vertinga trąša, kurią reikia tik teisingai paruošti.
Deginti augalų liekanas nepatartina ir daugelyje vietų tai draudžiama. Dūmai teršia orą, kenkia kaimynams, o kartu su pelenais prarandama didžioji dalis organinių medžiagų. Štai trys būdai, kaip tas pačias atliekas paversti derlinga žeme.
Pirmas būdas: kompostas
Kompostas – klasika, kurią žino visi, bet ne visiems jis pavyksta. Dažniausia klaida yra viską sukrauti į vieną krūvą ir laukti. Tada kompostas arba dvokia ir pūva, arba išdžiūsta ir metų metus nesikeičia.
Geram kompostui reikia sumaišyti dvi atliekų rūšis:
- „Žaliąsias“ medžiagas, kuriose daug azoto: šviežia žolė, daržovių lapai, virtuvės atliekos, nupjauti žali stiebai.
- „Rudąsias“ medžiagas, kuriose daug anglies: sausi lapai, šiaudai, smulkintos šakelės, kartonas.
Jas reikia kloti sluoksniais, maždaug pusę į pusę, arba šiek tiek daugiau rudųjų. Krūvą verta palaikyti drėgną kaip išgręžtą kempinę ir kartą ar du per sezoną permaišyti, kad patektų oro. Tada kompostas subręsta per vienerius ar dvejus metus.
Ko nedėti į kompostą: ligų pažeistų augalų (pavyzdžiui, maru apsikrėtusių pomidorų stiebų), piktžolių su sėklomis, mėsos ir riebalų. Paprastoje namų kompostinėje temperatūra dažniausiai nepakyla tiek, kad sunaikintų ligų sukėlėjus ir sėklas.
Kompostinę geriausia įrengti pavėsyje, tiesiai ant žemės, kad sliekai ir mikroorganizmai galėtų patekti iš apačios. Uždengta danga ar senomis lentomis krūva neišdžiūsta vasarą ir neperšlampa per rudens liūtis.
Antras būdas: lapų humusas
Nukritę medžių lapai pūva lėčiau nei žolė, todėl juos verta kompostuoti atskirai. Tam užtenka paprastų didelių maišų arba vielinio tinklo aptvaro sodo kampe.
Lapus sugrėbkite, šiek tiek sudrėkinkite, sudėkite į maišus ir pradurkite kelias skylutes. Maišus palikite pavėsyje. Po metų iš jų gausite birų, tamsų mišinį, o po dvejų – tikrą lapų humusą, kuris puikiai tinka daigų žemei ir dirvos gerinimui.
Greičiausiai suyra liepų, beržų ir vaismedžių lapai. Ąžuolų lapai pūva lėtai ir šiek tiek rūgština, todėl tinka mėlynėms, rododendrams ir hortenzijoms. Riešutmedžių lapus geriau kompostuoti atskirai ir neilgai, nes juose yra augimą slopinančių medžiagų.
Lapus, kuriuos pažeidė grybinės ligos, pavyzdžiui, obelų rauplės, geriau ne kompostuoti, o surinkti ir išvežti.
Trečias būdas: mulčias ir žalioji trąša
Ne visas atliekas reikia kompostuoti. Dalį galima tiesiog panaudoti kaip mulčią. Sausais lapais, šiaudais ar smulkintomis šakomis apkloti braškių lysves, aviečių ir serbentų krūmus, daugiametes gėles. Mulčias apsaugo šaknis nuo šalčio, sulaiko drėgmę, o pavasarį pamažu yra ir maitina dirvą.
Svarbu mulčiuoti tik tada, kai dirva šiek tiek įšąla, nes per anksti uždengta ji gali pradėti pūti, o po mulčiu mėgsta įsikurti pelės.
Dar vienas būdas – žalioji trąša. Ankstyvą rudenį į tuščias lysves pasėti žieminiai rugiai gerai peržiemoja, o pavasarį jų žalia masė įterpiama į dirvą kaip trąša. Spalio pabaigoje sėti jau vėlu, bet šį metodą verta užsirašyti kitiems metams.
Kaip atpažinti, kad kompostas jau paruoštas
Subrendęs kompostas atrodo ir kvepia kaip miško žemė: jis tamsiai rudas, birus, be nemalonaus kvapo, o jame nebeatpažinsite atskirų lapų ar stiebų. Jei kvapas aštrus, rūgštus ar primena amoniaką, procesas dar nebaigtas arba krūvoje per daug drėgnų žaliųjų medžiagų.
Nesubrendusio komposto nereikėtų berti tiesiai prie jaunų augalų šaknų: pūvant jis gali sunaudoti azotą iš dirvos ir pakenkti daigams. Tokį kompostą geriau rudenį paskleisti ant tuščių lysvių, kur jis subręs per žiemą.
Paruoštą kompostą galima naudoti visur: berti į sodinimo duobes, įmaišyti į daigų žemę, mulčiuoti juo braškes ir daugiametes gėles. Paprastai užtenka kelių centimetrų sluoksnio kasmet, kad dirva pamažu taptų puresnė ir derlingesnė. Ir svarbiausia – tai trąša, kuri nieko nekainuoja.
Ką daryti su obuoliais ir kitomis vaisių atliekomis
Rudenį sode susikaupia daug nukritusių obuolių. Sveikus ir nepažeistus galima kompostuoti, tačiau verta žinoti, kad jų galima panaudoti ir naudingiau. O puvinio ar kenkėjų pažeistus vaisius geriau surinkti atskirai, kad ligos neplistų toliau.
Rudens darbai, kurie atsiperka
Šie trys būdai nereikalauja nei pinigų, nei sudėtingos įrangos. Tereikia grėblio, kelių maišų ir šiek tiek kantrybės. Po metų ar dvejų turėsite tamsios, purios, derlingos žemės, kurios parduotuvėje kitaip tektų pirkti maišais.
Lapkričio darbų sąraše verta pasitikrinti ir dar vieną dalyką – ar nedarote kurios nors iš penkių rudens klaidų darže, kurios gali sumažinti kitų metų derlių.
