Burokėliai – viena geriausiai besilaikančių daržovių. Senuose kaimo rūsiuose jie išgulėdavo iki naujo derliaus ir nepraradavo nei skonio, nei spalvos. Tačiau bute ar name be rūsio daugelis susiduria su ta pačia problema: po kelių savaičių burokėliai suvysta, suminkštėja arba pradeda pelyti. Ir dažniausiai kaltas ne pats laikymo būdas, o paruošimas prieš jį.
Paruošimas: trys taisyklės
Pirma taisyklė – neplauti. Nuplautas burokėlis netenka natūralios apsaugos ir greičiau genda. Žemes reikia tik švelniai nuvalyti rankomis arba nupurtyti, kai jos išdžiūsta.
Antra taisyklė – lapus ne nupjauti, o nusukti. Lapkočiai nusukami ranka arba nupjaunami paliekant 1–2 cm stiebelio. Jei pjausite prie pat šakniavaisio, pažeisite jį, ir per žaizdą pateks puvinio sukėlėjai.
Trečia taisyklė – nepjauti šaknelės. Plonoji šaknelė apačioje taip pat paliekama. Jei ji labai ilga, galima šiek tiek patrumpinti, bet ne iki pat burokėlio.
Prieš laikymą burokėlius verta kelias valandas padžiovinti pavėsyje ir išrūšiuoti. Laikymui tinka tik sveiki, nesužeisti, vidutinio dydžio šakniavaisiai. Labai stambūs dažnai būna kietesni ir prastesnio skonio, o sužeisti ir mažyčiai greičiausiai sudžiūsta.
Pirmas būdas: dėžėje su smėliu
Tai seniausias ir patikimiausias būdas. Medinėje dėžėje paberkite smėlio sluoksnį, sudėkite burokėlius taip, kad jie nesiliestų, užberkite smėliu, vėl sluoksnį burokėlių ir taip toliau. Smėlis turi būti švarus ir šiek tiek drėgnas, ne šlapias. Jis sulaiko drėgmę, kad burokėliai nesuvystų, ir neleidžia puviniui plisti nuo vieno šakniavaisio prie kito.
Dėžę reikia laikyti vėsiausioje namų vietoje: neapšildomame sandėliuke, laiptinėje, garaže ar įstiklintame balkone. Burokėliams geriausia temperatūra nuo 0 iki 4 laipsnių šilumos ir didelė oro drėgmė. Svarbu, kad jie neįšaltų: įšalęs burokėlis atitirpęs suminkštėja ir greitai genda.
Smėlį galima pakeisti medžio pjuvenomis arba sausomis durpėmis. Kai kurie daržininkai burokėlius tiesiog apibarsto kreida ar medžio pelenais, kurie stabdo puvinio plitimą.
Dėžės su smėliu tinka ir kitiems šakniavaisiams: morkoms, salierams, pastarnokams. Morkas geriausia dėti atskirai nuo burokėlių arba skirtingais sluoksniais, nes joms reikia šiek tiek didesnės drėgmės. Vienoje didelėje dėžėje galima laikyti visą žiemos daržovių atsargą.
Antras būdas: šaldytuve
Jei burokėlių nedaug, juos galima laikyti šaldytuvo daržovių stalčiuje. Kiekvieną burokėlį verta suvynioti į popierių arba sudėti į maišelį su keliomis skylutėmis, kad kauptųsi kiek reikia drėgmės, bet nesikauptų kondensatas. Šaldytuve burokėliai išsilaiko vieną du mėnesius, kartais ir ilgiau.
Svarbu nelaikyti jų kartu su obuoliais. Obuoliai išskiria etileną, kuris spartina daržovių senėjimą.
Trečias būdas: ant bulvių arba balkone
Jei turite bulvių dėžę, burokėlius galima sudėti tiesiai ant bulvių sluoksniu. Bulvės išgarina drėgmę, kurią sugeria burokėliai, ir abiems daržovėms tokia kaimynystė naudinga.
Balkone burokėlius galima laikyti apšiltintoje dėžėje – pavyzdžiui, putplasčio arba medinėje, apkaltoje senomis antklodėmis. Tačiau per didžiuosius šalčius dėžę reikia įnešti į vidų arba papildomai apšiltinti, nes nešildomame balkone temperatūra gali nukristi gerokai žemiau nulio.
Kada nuimti ir kurios veislės laikosi geriausiai
Ilgam laikymui burokėlius reikia nuimti laiku – paprastai spalio pradžioje ar viduryje, prieš pirmąsias stipresnes šalnas. Nušalę burokėliai laikosi daug prasčiau. Kasti geriausia sausą dieną, atsargiai pakeliant šakėmis, kad nesužeistumėte šakniavaisių.
Ne visos veislės vienodai tinka žiemai. Geriausiai laikosi vėlyvosios ir vidutinio vėlyvumo, cilindro ar apvalios formos veislės, skirtos laikymui. Ankstyvosios, vasarą sėjamos veislės yra švelnesnės, bet greičiau suvysta.
Svarbu ir tai, kaip burokėliai augo. Gausiai tręšti azotu šakniavaisiai būna stambūs, bet prasčiau laikosi, nes jų audiniuose daugiau vandens. Gerai subrendę, vidutinio dydžio burokėliai, užaugę saikingai tręštoje dirvoje, išlaiko skonį ir tvirtumą daug ilgiau.
Ką daryti, jei burokėlių per daug
Jei vietos laikymui neužtenka, dalį burokėlių galima perdirbti: išvirti ir užšaldyti tarkuotus porcijomis barščiams, užmarinuoti stiklainiuose arba pagaminti burokėlių salotų žiemai. Virti ir užšaldyti burokėliai išsilaiko kelis mėnesius ir labai sutaupo laiko ruošiant sriubas.
Kaip patikrinti, ar viskas gerai
Kas kelias savaites burokėlius verta peržiūrėti. Suminkštėjusius, pelijančius ar pradėjusius dygti reikia iš karto išimti, kad nesugadintų kitų. Jei burokėliai pradeda vysti, smėlį galima šiek tiek sudrėkinti purkštuvu.
Gerai paruošti ir teisingai laikomi burokėliai išbūna iki kovo ar balandžio. Kaip ir kitos daržovės, jie labai priklauso nuo to, kaip buvo išauginti ir kada nuimti. Jei vėlai rudenį burokėliai dar liko lysvėje, verta žinoti, kokių rudens klaidų darže vengti, kad kitąmet derlius būtų dar geresnis. O jei norite kitais metais auginti savo veislę, pasidomėkite, kaip surinkti ir išsaugoti daržovių sėklas.
