Ruduo darže atrodo kaip pabaiga: derlius nuimtas, lysvės tuščios, belieka sutvarkyti ir laukti pavasario. Tačiau patyrę daržininkai žino, kad būtent rudenį padedami kitų metų derliaus pamatai. Ir būtent rudenį daromos klaidos, kurių pasekmes pamatome tik po pusmečio. Štai penkios dažniausios.
Klaida pirma: ligotos augalų liekanos paliekamos lysvėse
Bulvių stiebai su maro dėmėmis, pomidorų augalai su rudais lapais, agurkų lapai su miltlige – visa tai dažnai paliekama lysvėse „sutręšti“ arba užariama. Tačiau daugelis ligų sukėlėjų ir kenkėjų puikiai peržiemoja augalų liekanose ir pavasarį vėl užpuola naujus augalus.
Kaip ištaisyti: sveikas augalų liekanas galima kompostuoti arba susmulkinti ir palikti kaip mulčią. O ligotas reikia surinkti ir išvežti, nes paprastame namų komposte jos dažniausiai nesunaikinamos. Daugiau apie tai, kaip teisingai tvarkyti sodo atliekas, rašėme straipsnyje apie 3 būdus atliekas paversti trąša.
Tas pats galioja ir sodui: nukritusius obuolius su puviniu ar vaisėdžių pažeidimais po medžiu palikti negalima.
Dar viena su liekanomis susijusi klaida – palikti lysvėse nesurinktas bulves ar morkas. Jose žiemoja kenkėjai, o pavasarį iš jų išdygę augalai tampa ligų židiniais. Nuimdami derlių, stenkitės surinkti viską, net smulkiausius gumbus.
Klaida antra: azoto trąšos rudenį
Rudenį daugelis tręšia sodą ir daržą „visomis trąšomis iš karto“, įskaitant azotines arba šviežią mėšlą. Azotas skatina žalią augimą. Rudenį jis medžius ir krūmus verčia leisti naujus ūglius, kurie nespėja sumedėti ir žiemą nušąla.
Kaip ištaisyti: rudenį vaismedžius ir uogakrūmius verta tręšti tik fosforo ir kalio trąšomis arba kompostu, kurie padeda augalams pasiruošti žiemai. Azotines trąšas palikite pavasariui.
Klaida trečia: augalai neaplaistomi prieš žiemą
Atrodo keista laistyti sodą lapkritį, kai visur šlapia. Tačiau sausą rudenį dirva giliau gali būti išdžiūvusi, o medžiai ir krūmai, ypač visžaliai, žiemą toliau garina drėgmę. Jei jos trūksta, spygliuočiai pavasarį paruduoja, o jauni vaismedžiai blogiau peržiemoja.
Kaip ištaisyti: jei ruduo buvo sausas, prieš įšalą gausiai aplaistykite jaunus medžius, uogakrūmius ir visžalius augalus. Tai vadinamasis drėgmę kaupiantis laistymas.
Klaida ketvirta: augalai uždengiami per anksti
Rožės, vynuogės, braškės, žieminis česnakas – visi šie augalai dažnai uždengiami vos atšalus. Tačiau per anksti uždengti augalai po danga perkaista, ima pūti ir pelyti, o vietoj apsaugos gaunamas atvirkščias efektas.
Kaip ištaisyti: dengti reikia tik tada, kai dirva šiek tiek įšąla, o naktimis laikosi stabilus šaltis. Lietuvoje tai dažniausiai lapkričio antra pusė arba gruodis. Apie tai, kaip teisingai apsaugoti žieminį česnaką nuo iššalimo, rašėme atskirai.
Klaida penkta: dirva paliekama plika žiemai
Ištuštėjusios lysvės dažnai perkasamos ir paliekamos plikos visai žiemai. Plika dirva greičiau praranda derlingą sluoksnį, jį išplauna lietūs ir išpučia vėjai, o sunkesnė dirva sutankėja.
Kaip ištaisyti: tuščias lysves verta uždengti organiniu mulčiu – lapais, šiaudais, kompostu. Ankstyvą rudenį galima pasėti žaliąją trąšą, pavyzdžiui, žieminius rugius. Lengvas dirvas rudenį perkasti dažnai nebūtina, o sunkias molingas galima perkasti stambiais luitais, nesmulkinant – šaltis jas pats suskaldys.
Dar viena klaida: netinkamas genėjimas
Šiai klaidai skyrėme atskirą straipsnį, nes ji ypač dažna su avietėmis. Jei rudenį nupjaunate visus aviečių stiebus, o auginate vasarines avietes, kitą vasarą uogų nebus. Plačiau – straipsnyje kodėl avietės nedera.
Bendra taisyklė vaismedžiams: rudenį iškirpkite tik sausas, nulūžusias ir ligotas šakas, o formuojamąjį genėjimą palikite ankstyvam pavasariui.
Pamiršta įranga ir inventorius
Ši klaida nesusijusi su augalais, bet kasmet kainuoja nemažai pinigų. Rudenį sode dažnai paliekamos laistymo žarnos su vandeniu, statinės, laistytuvai ir lauko čiaupai. Užšalęs vanduo plečiasi, todėl žarnos sutrūkinėja, statinių dugnai išsipučia, o čiaupai trūksta.
Prieš šalnas išleiskite vandenį iš visų žarnų, susukite jas ir padėkite į sandėlį. Statines apverskite arba palikite tuščias. Užsukite lauko vandentiekio sklendę ir atidarykite čiaupą, kad vamzdžiuose neliktų vandens.
Kastuvus, grėblius ir sekatorius verta nuvalyti nuo žemės, išdžiovinti ir patepti aliejumi. Sekatoriaus ašmenis – pagaląsti. Pavasarį tai sutaupys laiko, o įrankiai tarnaus daug ilgiau. Švarūs įrankiai svarbūs ir dėl ligų: per nešvarius sekatorius ligos lengvai pernešamos nuo vieno augalo kitam.
Kas lieka sezono pabaigoje
Rudens darbai nebūtinai turi būti sunkūs. Svarbiausia ne kiek darbų nuveikiate, o kad nė vienas jų nepakenktų. Užrašykite šias penkias klaidas į sodo sąsiuvinį ir peržiūrėkite kas rudenį. O tuo metu, kol daržas ilsisi, galima užsiauginti žalumynų ant palangės ir laukti pavasario.
