Kaimynė Bronė kas rudenį skųsdavosi: aviečių krūmai kaip miškas, lapai žali, sveiki, o uogų – vos sauja. Kitais metais dar mažiau. Kai pagaliau pakvietė mane pažiūrėti, priežastis paaiškėjo per penkias minutes. Ir ji buvo ne kenkėjai, ne liga ir ne prasta žemė. Ji buvo jos pačios sekatoriuje.
Avietės – vienas dėkingiausių sodo augalų, bet jų auginimas turi vieną ypatybę, kurią reikia suprasti. Jei ją žinote, didžiąją dalį problemų galima išspręsti per vieną sezoną.
Priežastis pirma: netinkamas genėjimas
Tai pati dažniausia priežastis. Paprastosios, arba vasarinės, avietės dera ant dvimečių stiebų. Pirmaisiais metais stiebas užauga, o antraisiais ant jo susiformuoja šakelės su žiedais ir uogomis. Po derėjimo tas stiebas nudžiūsta.
Jei rudenį nupjaunate visus stiebus prie žemės, kaip daro daugelis „dėl tvarkos“, jūs nupjaunate ir tuos, kurie kitą vasarą turėjo derėti. Pavasarį išauga tik nauji stiebai, kurie tą vasarą uogų neduoda. Ir taip kasmet.
Taisyklingai vasarines avietes reikia genėti taip: po derliaus iškirpti tik nuderėjusius, sudžiūvusius stiebus, o jaunus, šiemet užaugusius palikti. Pavasarį jų viršūnes galima šiek tiek patrumpinti iki pirmo sveiko pumpuro.
Visai kitaip yra su remontantinėmis avietėmis. Jos dera ant pirmamečių stiebų vasaros pabaigoje ir rudenį. Jas kaip tik galima nupjauti prie žemės vėlai rudenį, o pavasarį išaugę stiebai tą patį sezoną duos derlių. Todėl prieš genint būtina žinoti, kokią veislę auginate. Bronė to nežinojo: jos avietės buvo vasarinės, o ji jas genėjo kaip remontantines.
Genėjimo įrankiai turi būti aštrūs ir švarūs. Nuderėjusius stiebus reikia kirpti prie pat žemės, nepaliekant kelmelių, nes juose mėgsta žiemoti kenkėjai ir grybinės ligos.
Priežastis antra: per tankūs krūmai ir šviesos trūkumas
Avietės plinta šaknų atžalomis ir per kelerius metus gali virsti tankiu brūzgynu. Tada stiebai ploni, ištįsę, vieni kitiems užstoja šviesą, o oras tarp jų nejuda. Tokiose sąlygose žiedų mažai, o tos uogos, kurios užsimezga, dažnai pūva.
Viename eilės metre verta palikti 8–12 stipriausių stiebų, o visas kitas atžalas išrauti. Avietes geriausia auginti eilėmis, pririštas prie vielos ar atramos. Jos mėgsta saulėtą vietą, tad pavėsyje po medžiais gausaus derliaus nebus.
Dar viena tankumo pusė – per daug azoto. Jei avietės gausiai tręšiamos mėšlu ar azotinėmis trąšomis, jos augina lapus, o ne uogas. Geriau rudenį ar ankstyvą pavasarį apkloti krūmus kompostu ir mulčiu – apie tai skaitykite straipsnyje, kaip sodo atliekas paversti trąša.
Priežastis trečia: žiemos ir pavasario pažeidimai
Jei genėjimas teisingas, o krūmai neperaugę, verta pažiūrėti į stiebus pavasarį. Šaltomis žiemomis be sniego dvimečių stiebų viršūnės gali nušalti kartu su žiediniais pumpurais. Pavasarinės šalnos žydėjimo metu sunaikina žiedus, ir uogos neužsimezga.
Žalą daro ir kenkėjai. Aviečių stiebuose gali įsikurti stiebinio uodelio lervos, tada ant stiebų matomi patinimai ir įtrūkimai. Tokius stiebus reikia iškirpti ir sunaikinti.
Svarbi ir drėgmė. Avietės turi paviršines šaknis, todėl sausą pavasarį ir žydėjimo metu joms trūksta vandens. Be laistymo uogos būna smulkios ir sausos, o dalis žiedų nukrenta.
Kaip atskirti vasarines avietes nuo remontantinių
Jei nežinote, kokią veislę auginate, tai lengva nustatyti stebint vieną sezoną. Vasarinės avietės pradeda derėti liepos pradžioje, ir uogos būna ant pernykščių, rudų, sumedėjusių stiebų. Šiemetiniai žali stiebai tuo metu tik auga ir uogų neturi.
Remontantinės avietės pradeda derėti rugpjūtį ir dera iki šalnų. Uogos atsiranda ant šiemetinių stiebų viršūnių. Jei pavasarį jos nebuvo nupjautos, dalis jų gali duoti nedidelį derlių ir vasaros pradžioje ant pernykščių stiebų žemesnės dalies.
Kai kurie sodininkai remontantines avietes augina dviem derliams: pavasarį jų nenupjauna, ir gauna šiek tiek uogų vasarą bei pagrindinį derlių rudenį. Tačiau toks būdas silpnina krūmus, o uogos būna smulkesnės. Paprasčiausia ir dažniausiai rekomenduojama – vienas, bet gausus rudens derlius.
Žinodami, kokią veislę auginate, galėsite pasirinkti ir tinkamą genėjimo laiką. Tai vienas paprasčiausių sodininkystės sprendimų, galinčių padvigubinti derlių.
Kaip atgaivinti nederančias avietes
Jei jūsų krūmai metų metus stovi tušti, išbandykite šį planą:
- rudenį iškirpkite tik sudžiūvusius ir pažeistus stiebus;
- praretinkite eilę, palikdami stipriausius jaunus stiebus;
- pririškite juos prie atramos;
- pavasarį patrumpinkite viršūnes;
- sausuoju laikotarpiu laistykite ir mulčiuokite.
Bronės avietės jau kitą vasarą davė tiek uogų, kad pusę ji išvirė uogienei, o pusę išdalijo kaimynams. Dabar kas rudenį ji pirmiausia paskambina man ir paklausia: „Ką šiemet kirpti?“
Rudens darbai sode turi savo spąstų. Netinkamas genėjimas – viena iš penkių rudens klaidų, dėl kurių kitais metais derlius būna mažesnis.
