Žiemą ant kambarinių augalų žemės vazonuose dažnai atsiranda balta ar pilkšva pūkuota danga. Kaimynė, aštuoniasdešimtmetė močiutė su pilna palange pelargonijų, tik nusijuokė, kai jai parodžiau: „Per daug lieji. O nuo pelėsio – cinamonas.“ Ir buvo teisi abiem atvejais.
Iš kur atsiranda pelėsis
Pelėsis žemės paviršiuje beveik visada rodo tą patį: žemė per ilgai būna drėgna. Žiemą augalai auga lėčiau ir sunaudoja mažiau vandens, butuose mažiau šviesos ir oro judėjimo, todėl perlaistyta žemė neišdžiūsta. Prie to prisideda vazonai be skylučių ir vanduo, paliktas lėkštelėse.
Pats paviršinis pelėsis dažniausiai augalui tiesiogiai nekenkia, bet jis signalizuoja, kad šaknims gali grėsti puvinys.
Kaip pašalinti
- Šaukšteliu nugramdykite viršutinį 1–2 cm žemės sluoksnį su pelėsiu ir išmeskite.
- Leiskite žemei išdžiūti – kelias dienas nelaistykite.
- Paviršių plonai apibarstykite maltu cinamonu. Cinamonas pasižymi priešgrybelinėmis savybėmis ir stabdo pelėsio augimą.
- Vietoj cinamono galima naudoti susmulkintą aktyvuotą anglį arba medžio anglį – ji sugeria drėgmę ir slopina pelėsį.
- Jei pelėsis grįžta, augalą verta persodinti į naują, purią žemę.
Kad pelėsis nesugrįžtų
- Laistykite tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis pradžiūsta. Patikrinkite pirštu.
- Naudokite vazonus su skylutėmis ir drenažo sluoksniu dugne.
- Iš lėkštelių išpilkite vandenį po pusvalandžio.
- Retkarčiais išvėdinkite kambarį.
- Žiemą augalus laikykite šviesiausioje vietoje.
Kada jau ne pelėsis, o šaknų puvinys
Jei augalas vysta, nors žemė šlapia, lapai gelsta ir krenta, o žemė dvokia, gali būti, kad pūva šaknys. Tada vien paviršiaus valymo neužtenka. Augalą reikia išimti iš vazono, apžiūrėti šaknis, nupjauti suminkštėjusias, rudas dalis ir persodinti į šviežią žemę.
Mažos juodos musytės, skraidančios virš vazonų, – tai taip pat perlaistymo ženklas. Jų lervos gyvena drėgnoje žemėje ir išnyksta, kai žemė pradeda tarp laistymų išdžiūti.
Panašios taisyklės galioja ir žalumynams ant palangės – juos irgi lengviausia sugadinti per dideliu rūpesčiu.
