Raudona žuvis brangi, todėl nenuostabu, kad pasitaiko gudrybių: pigesnė žuvis parduodama kaip lašiša, filė papildomai dažoma, o etiketėse vartojami miglotai skambantys pavadinimai. Štai kaip neapsigauti.
Spalva: per graži – ne visada gerai
Ūkiuose auginamų lašišų ir upėtakių spalva priklauso nuo pašaro, todėl net tikra žuvis gali būti skirtingų atspalvių. Įtarti verta tada, kai spalva neįprastai ryški ir vienoda, o baltos riebalų juostelės taip pat rausvos. Natūralios žuvies juostelės visada šviesesnės už mėsą.
Paprastas testas su sūdyta ar šviežia žuvimi: patrinkite gabaliuką švariu popieriniu rankšluosčiu. Dažyta žuvis kartais palieka spalvos pėdsaką.
Pavadinimas ir sudėtis
Ant pakuotės turi būti nurodytas tikslus rūšies pavadinimas: atlantinė lašiša, upėtakis, kuprė, keta. Miglotos frazės, tokios kaip „raudonoji žuvis“ ar „lašišinė žuvis“, gali reikšti pigesnę rūšį. Sudėtyje neturėtų būti dažiklių ar „spalvą stabilizuojančių“ medžiagų, išskyrus nurodytus pašarų priedus.
Lašiša, upėtakis ir kuprė – visos tikros žuvys, tik skirtingos kainos ir skonio. Problema atsiranda ne dėl rūšies, o tada, kai pigesnė žuvis parduodama brangesnės vardu.
Tekstūra ir kvapas
Šviežia žuvis yra standi, paspaudus pirštu greitai atsitiesia, kvepia jūra, o ne aštriu žuvies kvapu. Sūdyta filė turi būti elastinga, ne gleivėta ir ne per minkšta. Daug skysčio pakuotėje rodo, kad žuvis buvo kelis kartus atšildyta.
Kaina
Jei lašišos kaina gerokai mažesnė už vidutinę rinkoje, verta pasidomėti, kodėl. Kartais tai akcija, bet kartais – kitos rūšies ar prastesnės kokybės žuvis.
Geriausias būdas žinoti, ką valgote
Patikimiausia – nusipirkti nepjaustytą šviežią ar šaldytą žuvį ir pasūdyti ją patiems. Tai paprasta ir pigiau: receptą rasite straipsnyje, kaip greitai pasūdyti upėtakį. O kaip apskritai skaityti etiketes, kad neapgautų, rašėme apie aliejaus ir sūrio klastotes.
