Močiutė trisdešimt metų dirbo kepykloje. Kai pirmą kartą mano bute iškepė pyragą, ji pažiūrėjo į apdegusį kraštą ir neiškepusį vidurį ir pasakė: „Tavo orkaitė neturi atminties.“ Kitą dieną ji atnešė storą molio plytelę ir padėjo ją ant apatinės grotelės.
Kodėl orkaitė kepa netolygiai
Daugelis buitinių orkaičių įkaista netolygiai: šilčiau prie galinės sienelės ar prie kaitinimo elementų, vėsiau prie durelių. Atidarius dureles temperatūra staigiai krenta. Be to, termostatas įjungia ir išjungia kaitinimą, todėl temperatūra nuolat svyruoja.
Ką daro akmuo ar plytelė
Storas molio, keramikos ar akmens gabalas orkaitėje sukaupia šilumą ir atiduoda ją tolygiai. Kai atidarote dureles, akmuo greitai sugrąžina temperatūrą. Kai termostatas išjungia kaitinimą, akmuo neleidžia orkaitei per daug atvėsti. Taip kepiniai kepa vienodžiau.
Tam tinka:
- specialus kepimo (picos) akmuo;
- neglazūruotos molio grindų plytelės be dažų;
- storas ketaus padėklas.
Akmenį dėkite ant apatinės grotelės ir orkaitę įkaitinkite bent 30–40 minučių – jam reikia laiko sušilti. Svarbu nenaudoti glazūruotų plytelių ir statybinių plytų su priedais: kaitinant jos gali skleisti medžiagas ar sutrūkti.
Dar kelios kepėjos gudrybės
Termometras. Orkaitės rodomas laipsnis dažnai skiriasi nuo tikrojo 10–30 laipsnių. Pigus orkaitės termometras parodo tiesą.
Pasukite skardą. Įpusėjus kepimui skardą apsukite 180 laipsnių, kad abi pusės gautų vienodai šilumos.
Neatidarinėkite be reikalo. Ypač pirmąsias 20 minučių, kai kyla tešla.
Indas su vandeniu. Duonai ir varškės pyragams ant apatinės grotelės galima pastatyti indą su karštu vandeniu – garai saugo paviršių nuo įtrūkimų. Tai praverčia kepant ir varškės pyragą.
Dabar mano orkaitės dugne guli ta pati močiutės plytelė. Bandelės iškepa vienodai, o aguoninės bandelės – su lygiai gražiu viršumi.
