Prieš Naujuosius metus močiutė visada plaudavo lauko duris ir slenkstį vandeniu su druska. Kai paklausiau kodėl, ji atsakė trumpai: „Kad blogis liktų už durų, o laimė rastų kelią vidun.“ Šiemet nusprendžiau padaryti taip pat. Ar suveiks – pamatysime. Bet pati tradicija verta dėmesio.
Kodėl druska
Druska daugelyje kultūrų nuo seno laikoma apsauga. Ji saugojo maistą nuo gedimo, todėl žmonės ją siejo su švara, ilgaamžiškumu ir apsauga nuo nematomų pavojų. Lietuvių papročiuose druska ir duona būdavo pirmosios dovanos įkurtuvėms, o jaunieji vestuvėse sutinkami su duona ir druska.
Kodėl būtent durys ir slenkstis
Slenkstis liaudies tikėjimuose – ypatinga vieta, riba tarp namų ir išorinio pasaulio. Per jį nesisveikinama, nieko neperduodama, po juo kartais būdavo slepiami apsauginiai daiktai. Todėl durų ir slenksčio „valymas“ suprantamas kaip simbolinis namų apsaugos atnaujinimas.
Kaip tai daroma pagal tradiciją
Paprastai į kibirą šilto vandens įberiama sauja druskos. Durys plaunamos iš išorės į vidų arba iš viršaus į apačią, „nuplaunant“ tai, kas susikaupė. Ypač kruopščiai nuvaloma rankena ir slenkstis. Vandenį po to įprasta išpilti už kiemo ribų, ne ant augalų.
Dažniausiai tai daroma prieš svarbias šventes, po nemalonių įvykių ar ligos, persikraustant į naujus namus.
Kaip tai suprasti šiandien
Moksliškai druska laimės neprisijaukina – tai simbolis. Tačiau simboliai turi galią: tvarkydami namus prieš naują etapą, žmonės tarsi užbaigia senus reikalus ir pasiruošia naujiems. Švarios durys, išvalytas prieangis ir nuspręsta „palikti blogą už slenksčio“ – tai psichologiškai padeda pradėti iš naujo.
Praktinė nauda irgi yra: sūrus vanduo gerai nuvalo purvą nuo durų ir rankenų, kurias kasdien liečiame.
Tik viena praktinė pastaba – druskos tirpalu neplaukite lakuotų medinių ar metalinių durų su pažeista danga: druska gali skatinti koroziją. Užtenka nuvalyti ir nušluostyti sausai.
Tradicijos padeda pasijusti saugiau namuose. O kai kurios močiučių gudrybės turi ir visai praktišką prasmę, kaip lauro lapas miltuose.
