Daugelis užaugome su kilimu ant sienos virš lovos ar sofos. Raudonas, su raštais, kartais su briedžiais ar kitais „rytietiškais“ motyvais. Dažniausias paaiškinimas – kilimai šildydavo. Iš dalies taip, bet tai nebuvo svarbiausia priežastis.
Priežastis Nr. 1: statusas ir deficitas
Sovietmečiu geras kilimas buvo prabangos prekė ir deficitas. Jį reikėjo „gauti“, kartais laukti eilėje metais, o kainavo jis kelias algas. Kilimas ant sienos buvo matomas kiekvienam svečiui – tai buvo būdas parodyti, kad šeimai sekasi. Ant grindų jis greitai susidėvėtų, o ant sienos išbūdavo dešimtmečius.
Kilimai dažnai būdavo ir vestuvių dovana ar paveldas – vertingas daiktas, kurį norėjosi saugoti ir rodyti.
Priežastis Nr. 2: garso izoliacija
Daugiabučiuose sienos buvo plonos, ir kaimynų girdimumas – didelis. Kilimas sugerdavo garsą ir suteikdavo daugiau privatumo. Ypač tai buvo svarbu miegamuosiuose, kurie ribojosi su kaimynų butais.
Priežastis Nr. 3: šiluma ir šaltos sienos
Šiluma – irgi tiesa, tik ne pagrindinė. Kilimas ant išorinės sienos šiek tiek sumažindavo šalčio jausmą, ypač prie lovos. Tačiau namo šilumos jis iš esmės nekeitė.
Priežastis Nr. 4: paslėpti trūkumus
Kreivos sienos, įtrūkimai, dėmės ar nepavykę tapetai – kilimas viską paslėpdavo. Kai remontui medžiagų trūko, tai buvo paprasčiausias sprendimas.
Kur dingo kilimai
Kai parduotuvėse atsirado daugiau prekių, o interjero mada pasikeitė, kilimai nuo sienų nukeliavo į sodybas, garažus ar sąvartynus. Dabar jie vėl grįžta – kaip retro akcentas ar dizaino elementas, tik jau kaip sąmoningas pasirinkimas.
Ką su senu kilimu daryti dabar
Seną vilnonį kilimą galima išvalyti ir pakloti ant grindų sodyboje, panaudoti kaip izoliaciją garaže ar net padovanoti tiems, kurie renka retro daiktus. Tik prieš tai jį verta išvėdinti ir patikrinti, ar nėra kandžių.
Kartais seni daiktai atgimsta netikėtai – kaip ir senosios močiučių gudrybės, kurias perduodame iš kartos į kartą, pavyzdžiui, kodėl lauro lapas dedamas į miltus.
